Trečias Advento sekmadienis vadinamas džiaugsmo, lotyniškai – Gaudete vardu. Ar džiaugsmui yra pagrindo mūsų pilkoje kasdienybėje?
Juk mes panašiai kaip anuomet kalėjime Jonas Krikštytojas, siuntęs mokinius paklausti Jėzaus: „Ar tu esi tas, kuris turi ateiti, ar mums laukti kito?“ (Mt 11, 3) – dažnai medžiaginio troškulio įkalinti savo dulkėtoje kasdienybėje ne mažiau būname apnikti abejonių: Dievas yra, o gal Jo visai nėra? Ar Dievui rūpi mano gyvenimas, o gal aš Jam tik mažas visatos sraigtelis, paskendęs metalo laužo kalne?
Šiandienos žmogus yra kaip niekad išsilavinęs, tačiau nustebsime, kiek daug vakaro laiko žmogus praleidžia ne bažnyčioje, ne skaitykloje ar bibliotekoje, bet ištisi vakarai bėga prieš komercinių televizijų ekranus. O ką bekalbėti apie tuos, kurių vienintelė gyvenimo viltis yra svaigalų taurelėje? Kaip visai neseniai vienos komercinės televizijos laidoje buvo vieno žmogaus prašoma suteikti gyvenimo viltį vienam Lietuvos rajono gyventojui, kuris dabar visa tai tiesiogiai stebi ir laukia gatavo gyvenimo laimės recepto. Tad ar reikia jau labai stebėtis, kad, kai malda, atgaila, šv. Išpažintis šiandien vis labiau ir labiau laikoma atgyvena, tuo pačiu mūsų dvasinis gyvenimas nususinamas vien tik kalėdinių eglučių uždegimu ir kalėdinių vakarėlių triukšmingu šventimu?! Ar tada dar reikia stebėtis, kad Lietuva, anot kai kurių pasaulio protų, vadinama savižudžių kraštu? Nemalonu tai girdėti ir skaityti, bet atrodo, kad tai tiesa. Kur išeitis?
Tik Jėzus. Štai Jėzaus atsakymas abejojančiam Jonui Krikštytojui, jo mokiniams ir šiandienos žmogui, susikūrusiam, atrodytų, naujus modernaus gyvenimo, tačiau, deja, senus stabus.
Jėzus atsako: „Keliaukite ir apsakykite Jonui, ką čia girdite ir matote: aklieji praregi, raišieji vaikščioja, raupsuotieji apvalomi, kurtieji girdi, mirusieji prikeliami, vargdieniams skelbiama geroji naujiena. Ir palaimintas, kas nepasipiktins manimi“ (Mt 11, 4–6). Ir Jėzaus laikais, ir dabar yra pilna sergančių, kenčiančių ir mirštančių. Šiandienos žmogus dažnai aplankius ligai ar kitai nelaimei piktai klausia: „Kodėl aš, kodėl man ir už ką?“ Retas kuris atranda savo gyvenimo nelaimės priežastį – tikėjimo stoką ir nuodėmę. O kaip šiandienos žmogus greitas piktintis ir nešioti po svetimus kiemus svetimas nuodėmes?!
Taigi mūsų gyvenimo džiaugsmas ir vienintelė tikra viltis yra Jėzus. Jo taip dažnas pasakytas paraginimas sutiktam vargo, ligų ir bėdų žmogui yra paprasčiausias gyvenimo receptas ir mums. Štai jis pasakytas Jeruzalės šventykloje sugautai svetimautojai: „Nė aš tavęs nesmerkiu. Eik ir daugiau nebenusidėk“ (Jn 8, 11).
Ar Advento metas yra tas dvasinis džiaugsmo kelias, kuris atves mus vertai pasiruošusius šv. Kūčių vakarienei ir Kristaus užgimimo šventei?
Kun. Egidijus ARNAŠIUS
Airija